Kas yra Mindfulness

Kas yra Mindfulness-Based Stress Reduction (MBSR)

Mindfulness-Based Stress Reduction – tai struktūruota, moksliškai pagrįsta programa, skirta
mažinti stresą, gerinti emocinę savireguliaciją ir ugdyti psichologinį atsparumą. MBSR nėra tik
atsipalaidavimo technika ar meditacija. Tai visapusiškas mokymosi procesas, padedantis žmogui
keisti santykį su stresu, mintimis, emocijomis ir kūno reakcijomis.

Programa buvo sukurta kaip atsakas į tai, kad žmonės dažnai nebegali tiesiog „atsipalaiduoti“
valios pastangomis. Todėl MBSR moko konkrečių įgūdžių, padedančių sąmoningiau reaguoti į
gyvenimo iššūkius, o ne automatiškai į juos reaguoti.

Kam skirta MBSR

MBSR tinka žmonėms, kurie:

– patiria ilgalaikį stresą ar įtampą
– susiduria su nerimu, nuotaikų svyravimais ar perdegimu – jaučia kūno įtampą, nemigą, nuovargį
– nori pagerinti dėmesio koncentraciją ir emocinę savireguliaciją
– nori išmokti būti labiau dabartyje ir mažiau įsitraukti į automatinį mąstymą

Ši programa dažnai taikoma tiek individualiai, tiek grupėse, tiek sveikatos, tiek organizacijų kontekste.

Kaip veikia MBSR

MBSR remiasi dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) ugdymu. Tai reiškia mokymąsi pastebėti
savo mintis, emocijas ir kūno pojūčius taip, kaip jie kyla, jų automatiškai nevertinant ir
nebandant iš karto pakeisti.

Programa apima:

– formaliąsias praktikas (dėmesingumo meditacija, kūno skenavimas, sąmoningas judesys)
– neformaliąsias praktikas kasdienybėje (valgymas, vaikščiojimas, bendravimas su dėmesingumu)
– darbą su streso reakcijomis ir įpročiais
– automatinio reagavimo modelių atpažinimą

MBSR padeda žmogui išmokti „sustabdyti autopilotą“ ir kurti sąmoningesnį atsaką į stresą.

Mokslinis pagrindas

MBSR yra viena labiausiai tyrinėtų mindfulness programų. Tyrimai rodo, kad reguliari praktika gali:

– sumažinti streso ir nerimo simptomus
– pagerinti emocijų reguliaciją – stiprinti dėmesio koncentraciją
– gerinti miego kokybę
– mažinti perdegimo riziką
– stiprinti psichologinį atsparumą

Be to, neuropsichologiniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė mindfulness praktika susijusi su smegenų struktūrų, atsakingų už emocijų reguliaciją ir dėmesį, pokyčiais.

Kuo MBSR skiriasi nuo terapijos

Nors MBSR gali turėti terapinį poveikį, tai nėra klasikinė psichoterapija. Ji labiau orientuota į
įgūdžių ugdymą nei į asmeninės istorijos analizę. MBSR nesiekia diagnozuoti ar gydyti
specifinių sutrikimų, bet padeda žmonėms keisti santykį su stresu, emocijomis ir gyvenimo
sunkumais.

MBSR dažnai puikiai papildo terapiją arba koučingą, nes suteikia praktinių įrankių, padedančių
kasdienybėje.

Ko galima tikėtis dalyvaujant MBSR

Dalyviai paprastai pastebi:

– didesnį gebėjimą sustoti prieš reaguojant
– mažesnį įsitraukimą į automatinį mąstymą
– geresnį santykį su kūnu ir emocijomis
– daugiau aiškumo stresinėse situacijose
– didesnį vidinį stabilumą Pokytis nėra staigus, bet palaipsnis ir tvarus, nes jis remiasi kasdiene praktika.