Dažniausi klausimai apie mindfulness ir 8 savaičių programą
1. Kas yra mindfulness? Ar tai meditacija ar kažkas daugiau?
Mindfulness – tai gebėjimas sąmoningai nukreipti dėmesį į tai, kas vyksta dabar: mintis, emocijas, kūno pojūčius, aplinką. Meditacija yra viena iš praktikų, padedančių šį gebėjimą lavinti, bet pats mindfulness yra platesnis – jis apima ir tai, kaip jūs reaguojate kasdienėse situacijose.
Tai nėra atsipalaidavimo technika ar „pozityvaus mąstymo“ forma. Tai treniruojamas psichologinis įgūdis, susijęs su dėmesio valdymu ir emocijų reguliacija.
2. Ar mindfulness yra moksliškai pagrįstas?
Taip. Tokios programos kaip Mindfulness-Based Stress Reduction yra tiriamos jau tris dešimtmečius. Neuromokslo ir psichologijos bei medicinos tyrimai rodo poveikį stresui, nerimui, perdegimui, dėmesio reguliacijai.
Tai nėra tik teorija ar filosofija – tai struktūruotas metodas, turintis aiškią taikymo sistemą ir tyrimais pagrįstus rezultatus.
Registracija į artimiausią 8 sav. grupę: https://forms.gle/VvqADKDY7yvTQTfb7
3. Kuo mindfulness skiriasi nuo poilsio?
Poilsis dažnai reiškia veiklos nutraukimą. Mindfulness – tai santykio su tuo, kas vyksta, keitimas.
Galite ilsėtis, bet vis tiek pergalvoti. Mindfulness padeda ne tik „pailsėti“, bet ir sumažinti vidinį triukšmą, kuris dažnai ir yra tikroji nuovargio priežastis.
4. Ar tai susiję su religija?
Ne. Nors mindfulness turi istorinių šaknų budizme, šiuolaikinės programos yra sekuliarios ir orientuotos į psichologiją bei sveikatą.
Programoje nedirbama su tikėjimu ar dvasinėmis sistemomis.
Kita vertus, kontemplatyvias praktikas ir meditacijas galime sutikti visose pasaulio religijose, tad mindfulness, yra visiškai saugus metodas, atskiras nuo bet kokiųš religinių įtakų.
5. Ar tai tinka racionaliems, skeptiškiems žmonėms?
Taip. Mindfulness nėra „tikėti ar netikėti“. Tai patirtinis metodas – jūs pats stebite, kas veikia jūsų atveju.
Daugelis žmonių į programą ateina skeptiškai, bet vertina tai, kad viskas paremta praktika, o ne įsitikinimais.
6. Kaip atrodo 8 savaičių programa?
– atliekamos specialios, mokslu patvirtinos praktikos;
– analizuojamos dalyvių patirtys;
– vyksta pasidalinimas realia patirtimi grupėje;
– aptariama, kaip tai taikyti kasdienybėje.
– dalyviams suteikiama išsami mokymų medžiaga ir meditacijų įrašai savrankiškam praktikavimui;
Tarp susitikimų rekomenduojama savarankiška praktika, bent po 20 min kasdien. Tam, kad gautos žinios ir patritsi virstų svarbiais kasdienos įgūdžiais.
7. Kiek laiko reikės skirti praktikai?
Vidutiniškai 20–40 minučių per dieną.
Svarbu suprasti, kad tai nėra „papildoma užduotis“. Tai yra treniruotė, kuri palaipsniui keičia jūsų dėmesio ir reakcijų veikimą.
8. Ką daryti, jei negaliu „nuraminti minčių“?
Tai yra vienas dažniausių mitų. Tikslas nėra „išjungti mintis“.
Tikslas – išmokti jas pastebėti ir nebesusilieti su jomis.
Mintys nesustos – bet keisis jūsų santykis su jomis.
9. Ką daryti, jei kyla nemalonios emocijos?
Taip gali kartais nutikti, nes praktikų dėka pradedi labiau pastebėti savo vidinę būseną ir visa tai, kas iš tikrųjų vyksta tiek viduje, tiek kūno pojūčius.
Tokiais atvejais mokomasi:
– neperkrauti savęs;
– reguliuoti intensyvumą;
– saugiai išbūti su patirtimi.
Programoje tai yra paaiškinama ir struktūruojama.
10. Ar mindfulness gali padidinti nerimą pradžioje?
Kai kuriems žmonėms pradžioje gali sustiprėti suvokimas, kiek daug vyksta viduje. Tai nėra pablogėjimas – tai padidėjęs sąmoningumas.
Svarbu, kad procesas būtų vedamas struktūruotai ir saugiai.
11. Kokių rezultatų galima tikėtis?
Po 8 savaičių dažniausiai:
– sumažėja nuolatinis pergalvojimas;
– lengviau atsistatyti po streso;
– daugiau aiškumo sprendimuose;
– mažiau automatinio reagavimo.
Tai nėra nei panacėja, nei „viskas išspręsta“ metodas, bet taikant savo gyvenime mindfulness praktikas gali iš esmės pasikeisti vidinis aiškumas.
12. Ar tai gali pakeisti terapiją?
Ne. Mindfulness nėra terapijos pakaitalas.
Jis gali būti labai stiprus papildymas arba atskiras įgūdžių ugdymo procesas, bet esant gilesniems emociniams sunkumams gali reikėti terapinio darbo.
13. Ar tai tinka, jei jau lankau terapiją?
Dažniausiai – taip.
Mindfulness gali padėti geriau reguliuoti emocijas ir greičiau integruoti terapijos metu gautas įžvalgas į kasdienybę.
14. Ar reikės dalintis grupėje?
Tiek, kiek norėsite.
Nėra privalomo spaudimo kalbėti. Dalis žmonių pradžioje daugiau klausosi ir tai yra visiškai normalu.
15. Ar tai tik „gerovės iniciatyva“?
Ne. Mindfulness tiesiogiai veikia:
– dėmesio valdymą;
– sprendimų kokybę;
– emocinį stabilumą;
– bendravimą.
Todėl jis taikomas ne tik gerovei, bet ir darbo efektyvumui.
16. Ar tai saugu visiems?
Daugeliu atvejų – taip.
Tačiau esant stiprioms traumoms ar intensyviems psichologiniams sunkumams, svarbu įsivertinti su specialistu, ar tai tinkamas startas.
Todėl prieš prasidedant kursui rekomenduojama įvadinė 30 min. konsultacija konfidencialiam dalyvio konteksto aptarimui.
17. Kaip žinoti, ar tai man?
Jei jaučiate:
– nuolatinę vidinę įtampą;
– sunkumą atsijungti nuo minčių;
– norą daugiau aiškumo ir stabilumo;
tai yra pakankama priežastis pradėti.
Nemaža dalis žmonių nori išmokti sistemingų mindfulness praktikų dėl efektyvumo gyvenime, savo būsenos stabilizavimo ir gyvenimo geriau tvarkantis su nerimu šiais neapibrėžtumo laikais.
ESMĖ
Mindfulness praktikos – tai nėra savitikslė meditacija (meditacija dėl meditacijos). Dažniausiai žmonės ateina, nes nori mažiau vidinio triukšmo, emocinio stabilumo ir savęs priėmimo bei daugiau aiškumo.
Mindfulness yra vienas iš būdų tai pasiekti – ne per teoriją, o per sistemingą praktiką.
Kaip ir kiekvienoje veikloje – rezultatai pasiekiami per kartojimą, įsisąmoninimą ir leidimą sau sugrįžti net jei ir pastebite, jog dėmesys nuklydo.