Kaip įveikti atidėliojimą ir savęs stabdymą?

Kodėl žinote, ką reikia padaryti, norite tai padaryti, bet vis tiek save sustabdote?

Atlikite trumpą savęs įsivertinimą ir sužinokite, kas iš tikrųjų gali slypėti už jūsų atidėliojimo, koks jums šiuo metu būdingiausias atidėliojimo mechanizmas ir nuo ko galite pradėti.

Taip pat nemokamai gausite e-gidą, kuris padės išsiaiškinti, ką iš tikrųjų atidėliojate, ko vengiate, kas jus stabdo ir kodėl kartais patys sau trukdome padaryti tai, kas mums svarbu.

18 teiginių · apie 3 minutes · nemokamas gidas

Pažįstama situacija?

  • Žinote, ką reikia padaryti, bet vis tiek nepradedate.
  • Sakote sau „padarysiu vėliau“, nors žinote, kad terminas artėja.
  • Norite padaryti gerai ir kokybiškai, todėl pradėti tampa dar sunkiau.
  • Didelė užduotis atrodo tokia neaiški, kad nežinote, koks yra pirmas žingsnis.
  • Vietoje svarbios užduoties atsiranda daugybė kitų „būtinų“ darbų.
  • Trumpam atsitraukiate nuo užduoties ir pasijuntate geriau, bet vėliau spaudimas didėja.
  • Turite didelę „atidėliojimo patirtį“ ir esate nusivylę tuo, ko taip ir nepradėjote, todėl galvoje sukasi mintis „gal tai ir ne man“.
  • Norėtumėte žinoti galutinį rezultatą ar turėti bent minimalų užtikrintumą, todėl sunku dėti pastangas ten, kur daug nežinomybės.

Atidėliojimas dažnai turi daugiau nei vieną sluoksnį. Šis trumpas įsivertinimas padės pažvelgti į savo elgesį konkrečiau.

Kas iš tikrųjų vyksta prieš atidėliojimą?

Atidėliojimas kartais gali atrodyti kaip paprastas nenoras pradėti. Tačiau už atidėliojančio elgesio slypi kur kas daugiau: mąstymo ir elgsenos šablonai bei visa krūva emocijų – baimė, nerimas, gėda, savikritika, nusivertinimas, kaltė.

Todėl tas pats „padarysiu vėliau“ skirtingiems žmonėms gali reikšti visiškai skirtingus dalykus.

Ką šis testas gali padėti suprasti?

Greičiausiai jau nebekyla klausimas „ar aš atidėlioju?“. Kyla kitas: kodėl ir kaip tai pakeisti?

Tam, kad žinotumėte, ką keisti savo mąstyme ir elgesyje ir kaip tvarkytis su kylančiu diskomfortu, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas konkrečiai už viso to slypi. Atidėliojimo mechanizmai skiriasi – todėl skiriasi ir pagalbos būdai.

Turiu padaryti gerai

Kai aukšti reikalavimai, klaidų baimė ar noras padaryti nepriekaištingai apsunkina pradžią.

Nenoriu su tuo susidurti

Kai užduotis kelia nemalonius jausmus ir ją norisi atidėti, kad nuo jų trumpam atsitrauktumėte.

Nežinau, nuo ko pradėti

Kai užduotis atrodo per didelė, sudėtinga arba nepakankamai aiški.

Mane lengvai išblaško

Kai dėmesį nuolat patraukia kitos veiklos, stimulai ar greičiau gaunamas atlygis.

Laukiu aiškumo ir motyvacijos

Kai sunku pradėti, kol nėra aišku, kaip viskas baigsis, arba kol nesijaučiate pakankamai pasiruošę.

Vis kažką darau, bet ne tai

Kai dirbate daug, bet svarbiausi darbai nuolat pralaimi skubiausiems.

Šie mechanizmai skirti savęs įsivertinimui ir padeda pažvelgti į galimus atidėliojimą palaikančius veiksnius. Jie nėra psichologinė diagnozė.

Atidėliojimo mechanizmo testas

Kuris mechanizmas veikia būtent jumyse?

Dauguma patarimų apie atidėliojimą neveikia dėl vienos priežasties: jie duodami visiems vienodai. Tačiau du žmonės gali neatlikti tos pačios užduoties dėl visiškai skirtingų priežasčių.

Vienam trukdo baimė padaryti netobulai ir sulaukti kritikos. Kitam – per didelė darbo apkrova ir išsekusi sprendimų sistema. Trečiam – neaiškus pirmas žingsnis, nuo ko apskritai galima pradėti.

Atsakykite greitai, ilgai negalvodami. Pirma reakcija dažniausiai tiksliausia.

Galite pradėti nuo vieno mažo veiksmo

Sužinokite, kas šiuo metu labiausiai palaiko jūsų atidėliojimą, ir pasirinkite pirmą žingsnį.